Surah Al-Qamar ( The Moon )

1. Valanda prisiartino ir mėnulis buvo perskeltas (kadangi Mekkos žmonės paprašė Pranašo Muchammedo ﷺ parodyti stebuklą, jis perskėlė mėnulį į dvi dalis).

2. Bet pamatę ženklą jie nusisuka sakydami: „Tai tėra senoji magija!“

3. Jie atmetė tiesą (šį Koraną), ir sekė savo troškimais. Ir kiekvienas reikalas bus sutvarkytas (pagal darbų rūšį: geri darbai suteiks Rojų, o blogi darbai Pragarą).

4. Ir iš tiesų, pas juos atėjo žinios (šis Koranas), kuriose yra atgrasymas (nuo blogio).

5. Tobula išmintis (Korane), bet perspėjimas nesuteikia jiems naudos.

6. Todėl (o Muchammedai ﷺ) atsiskirk nuo jų. (Ir lauk) Dienos, kai kvietėjas pakvies (juos) baisiam dalykui.

7. Jie ateis nusižeminusiomis akimis iš kapų, lyg pasimetusių skėrių būrys,

8. lekiantys lyg kvietėjo. Netikintieji sakys: „Tai sunki Diena!“

9. Nūho (Nojaus) žmonės neigė (savo Pasiuntinį) anksčiau jų. Jie atmetė Mūsų vergą, ir sakė: „Beprotis!“ ir jam buvo priekaištaujama ir grasinama.

10. Tada jis šaukėsi savo Viešpaties: „Aš esu bejėgis, todėl padėk (man)!“

11. Tada Mes atidarėme dangaus vartus pilančiu lietumi.

12. Ir atvėrėme šaltinius iš žemės. Tada vandenys (iš dangaus ir žemės) susitiko nulemtam dalykui.

13. Ir Mes išnešėme jį (laive), pagamintame iš lentų ir vinių,

14. plaukiantį žemiau Mūsų Akių: (tai) atlygis tam, kuris buvo atmestas!

15. Ir ištiesų, Mes tai palikome kaip ženklą. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

16. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

17. Ir ištiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

18. Ad (žmonės) neigė (savo Pranašą Hudą). Ir koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Perspėjimas?

19. Iš tiesų, mes išsiuntėme prieš juos baisius ir triukšmingus vėjus, per nenumaldomo vargo dieną!

20. Išskinančius žmones, lyg šie būtų išrauti palmės stiebai.

21. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

22. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

23. Samud (žmonės taip pat) atmetė perspėjimą.

24. Ir sakė: „Kaip mes seksime vienu (vidutinišku) žmogumi iš mūsų tarpo? Iš tiesų, mes būsime tada paklydę ir varge (arba beprotybėje)!“

25. „Ar Priminimas yra atsiųstas tik jam (Pranašui Salihui) vienam iš mūsų? Ne! Jis tėra įžūlus melagis!“

26. Rytojaus dieną jie sužinos, kas yra įžūlus melagis!

27. Iš tiesų, Mes siunčiame jiems kupranugario patelę jų išbandymui. Todėl stebėk juos (O Salihai), ir būk kantrus!

28. Ir pasakyk jiems, jog vanduo turi būti padalintas (tarp jos) ir jų, kiekvieno teisė gerti paskirta (eilėmis).

29. Bet jie pakvietė savo bendražygį, ir jis pasiėmė (kardą) ir nužudė (ją).

30. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimai!

31. Iš tiesų, Mes pasiuntėme prieš juos vieną Saiha (kančią, nežmogišką triukšmą), ir jie patapo lyg ražiena (naudojama statyboms).

32. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

33. Lūto (Loto) žmonės (taip pat) atmetė perspėjimą.

34. Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos smarkią akmenų audrą (kuri juos sunaikino), išskyrus Lūto (Loto) šeimą, juos Mes išgelbėjome paskutinę nakties valandą,

35. Kaip malonę iš Mūsų. Štai taip Mes apdovanojame tuos, kurie yra dėkingi (paklusdami Mums).

36. Ir jis [Lūtas (Lotas)] iš tiesų buvo perspėjęs juos Mūsų Užėmimu (t. y. bausme), bet jie abejojo perspėjimais!

37. Ir iš tiesų jie reikalavo jo svečių (atlikti sodomijai su jais). Todėl Mes padarėme juos aklais, sakydami „Ragaukite Mano Kankinimą ir Mano Perspėjimus!“

38. Ir iš tiesų, nuolatinė kančia juos užklupo ryte.

39. (Ir jiems vėl buvo pasakyta): „Tad ragaukite Mano Kankinimą ir Mano Perspėjimus!“

40. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

41. Ir ištiesų, perspėjimas atėjo pas Firauną (Faraoną) [per Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną)].

42. (Jie) atmetė visus Mūsų Ženklus, todėl Mes paėmėme juos su Visa Galingiausio, Visa Galinčio paėmimu.

43. Ar jūs, netikintieji, (iš Kuraiš) esate geresni nei jie (t. y. anksčiau gyvenusios tautos, kurios buvo sunaikintos)? O gal jūs turite atsparumą (prieš Mūsų Bausmę) Šventuose Raštuose?

44. O gal jie sako: „Mes (visi) kartu esame paskirti pergalei?“

45. (Greitai) jie bus paskirti pralaimėjimui, ir jie atsuks savo nugaras (bėgdami iš mūšio lauko).

46. Ne! Jiems yra paskirta Valanda (pilnam atpildui), ir Valanda bus skaudesnė bei kartesnė.

47. Iš ties, Al-Mudžrimūn (politeistai, netikintieji, nuodėmingieji, nusikaltėliai) yra paklydime (šiame pasaulyje), ir degs (Pragaro Ugnyje ateinačiame gyvenime).

48. Dieną, kai jie bus nutempti veidais į Ugnį (jiems bus pasakyta): „Ragaukite Pragaro prisilietimą!“

49. Iš tiesų, Mes sukūrėme viską su Kadar (išankstiniu numatymu, planu, lemtimi, kuri prieš sukūrimą buvo užrašyta Lemties Knygoje Al-Lauh Al-Mahfuz).

50. Ir Mūsų Įsakymas tėra vienas žodis („Būk!“ ir tai būna), ištartas akimirksniu.

51. Ir iš tiesų, Mes sunaikinome tokius kaip jūs. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

52. Ir viskas, ką jie padarė, yra užrašyta Įrašų (Knygoje).

53. Ir viskas, smulkus ar stambus, yra užrašyta (Lemties Knygoje Al-Lauh Al-Mahfuz).

54. Iš tiesų, Al-Mutakūn (pamaldieji, žr. ają 2:2), bus vidury Sodų ir Upių (Rojuje).

55. Garbės Krėsle, šalia Visagalio Karaliaus (Allaho, Vieno, Aukščiausiojo).