Surah Adh-Dhariyat ( The Wind that Scatter )

1. (Prisiekiu) vėjais, keliančiais dulkes.

2. Ir (debesimis), nešančiais vandenį.

3. Ir (laivais), plaukiančiais laisvai.

4. Ir tais (angelais), kurie dalina (aprūpinimą, lietų ir kitus palaiminimus), (Allaho) Įsakymu.

5. Iš tiesų, tai, kas jums pažadėta (t. y. Prikėlimo Diena ir atlygis už gerus, bei bausmė už blogus darbus) yra tiesa.

6. Ir iš tiesų, Atpildas tikrai įvyks.

7. Ir (prisiekiu) dangumi, nuostabios formos.

8. Iš tikro, jūs esate (pasimetę) savo skirtingose nuomonėse (apie Pranašą Muchammedą ﷺ ir Koraną).

9. Tik tie, (kurių lemtis yra būti) suklaidintiems, yra nusisukę nuo jo (Muchammedo ﷺ ir Korano).

10. Tebūna prakeikti melagiai,

11. kurie yra pilni nedėmesingumo (ir negalvoja apie Ateinančio Gyvenimo svarbą).

12. Jie klausia: „Kada gi ateis Atpildo Diena?“

13. (Tai bus diena), kuomet juos išbandys Ugnimi!

14. „Ragaukite savo išbandymą (bausmę Ugnimi)! Jūs prašėte kad tai įvyktų greičiau!“

15. Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji, žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir Šaltinių (Rojuje).

16. Džiaugdamiesi tuo, ką jiems davė jų Viešpats. Iš tiesų, jie būdavo Al-Muhsinūn (geradariai, žr. eilutę 2:112).

17. Jie mažai miegojo naktimis (melsdamiesi savo Viešpačiui).

18. Ir prašydavo atleidimo prieš aušrą.

19. Ir jų turte buvo teisėta dalis, (atiduota) prašančiam ir vargšui (kuris neprašo).

20. Ir žemėje yra ženklai tiems, kurie tiki užtikrintai.

21. Ir jumyse pačiuose. Argi jūs nematote?

22. Ir danguje yra jūsų aprūpinimas, ir tai, kas jums pažadėta.

23. Taigi, prisiekiu dangaus ir žemės Viešpačiu, tai yra tiesa (kas jums yra pažadėta), kaip tiesa yra tai, jog jūs galite kalbėti.

24. Ar Ibrahimo (Abraomo) istorija jus pasiekė (kai trys angelai, Gabrielius ir du kiti) pas jį svečiavosi?

25. Kuomet jie žengė pas jį ir tarė: „Salam (taika tau)!“ Jis atsakė: „Salam (taika jums)“ ir pridūrė „Jūs man esate nepažįstami.“

26. Tada jis nuėjo pas savo šeimyną ir atnešė (keptą) riebų veršiuką [kadangi Ibrahimo (Abraomo) pagrindinis turtas buvo karvės].

27. Ir padėjo jį priešais juos, (sakydamas): „Argi nevalgysite?“

28. Ir išsigando jų, (kuomet šie nevalgė). Jie tarė: „Nebijok“ [1] ir pradžiugino jį žinia, (būsimo) sūnaus, žinančio (apie Allahą ir Jo religiją, tikrąjį monoteizmą).

29. Tada jo žmona atėjo šaukdama bei daužydama sau per veidą (nuostaboje) ir sakydama: „(Kūdikis) nevaisingai senolei!“

30. Jie tarė: „Taip sakė tavo Viešpats. Iš tiesų, Jis yra Visa Išmintingiausias, Visa Žinantis.“

31. [Vėliau Ibrahimas (Abraomas)] pakalusė: „Pasiuntiniai, kokiu tikslu jūs atvykote?“

32. Jie atsakė: „Mes buvome siųsti žmonėms kurie yra Mudžrimūn (politeistai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai, netikintieji Allahu),

33. kad atsiųstume jiems akmenis iš kieto molio.

34. Pažymetus tavo Viešpaties, skirtus Musrifūn (politeistams, nusikaltėliams, nusidėjeliams – tiems, kurie peržengia Allaho ribas darydami nuodėmes)“.

35. Taigi, Mes išsiuntėme iš ten tikinčiuosius.

36. Bet neradome ten musulmonų šeimos, išskyrus vieną (Lūtą (Lotą) ir jo dvi dukras).

37. Ir Mes palikome ten (Sodomoje) ženklą, tiems, kurie bijo kankinančios bausmės.

38. Ir Mūsos (Mozės) (istorijoje yra ženklas), kuomet Mes nusiuntėme jį pas Firauną (Faraoną) su aiškiu įrodymu.

39. Bet Firaun (Faraonas) nusisuko (nuo tikėjimo) su savo pavaldiniais, sakydamas apie Mūsą (Mozę): „Magas arba beprotis!“

40. Todėl Mes paėmėm jį su pavaldiniais ir įmetėm juos į jūrą, nes jis buvo kaltas.

41. Ir Ad (yra ženklas) kada Mes nusiuntėme prieš juos pražūtingą vėją.

42. Niekas nepasitaikė jo kelyje, būdamas nesunaikintu.

43. Ir Samud (yra ženklas), kuomet jiems buvo pasakyta: „Mėgaukitės šiek tiek!“

44. Bet jie ir toliau neigė jų Viešpaties Įsakymą, todėl Saika [2] juos sunaikino kuomet šie žiūrėjo.

45. Jie negalėjo pakilti, ir negalėjo padėti patys sau.

46. (Taip pat) ir Nūho (Nojaus) žmonės prieš juos. Iš tiesų, jie buvo Fasikūn (nepaklusnūs Allahui) žmonės.

47. Su (didele) galia mes sukūrėme dangų. Ir iš tiesų, Mes plečiame jo ribas.

48. Ir Mes išskleidėme žemę. Kokie nuostabūs išskleidėjai Mes esame!

49. Ir Mes sukūrėme daiktus poromis, kad jūs atmintumėte (Allaho Malonę).

50. Todėl bėkite pas Allahą (nuo Jo Bausmės į Jo Gailestį). Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

51. Ir nekurkite (ar negarbinkite) kito ilah (dievo) kartu su Allahu [tebūna Jis Vienas išaukštintas]. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums aiškus perspėjantysis iš Jo.

52. Panašiai, nebuvo nė vieno Pasiuntinio (siųsto) prieš juos, išskyrus (jam) sakant: „Magas, arba pamišėlis!“

53. Ar jie (praeities kartos) perdavė šį posakį šiems (Kuraiš pagonims)? Ne! Jie patys yra žmonės peržengiantys ribas (netikėdami)!

54. Taigi, nusisuk (O Muchammedai ﷺ) nuo jų (Kuraiš pagonių). Tu nesi kaltas (kadangi perdavei Allaho žinią).

55. Ir atmink (skelbdamas Koraną), išties, priminimas teikia naudą tikintiesiems.

56. Ir Aš (Allahas) nesukūriau džinų ir žmonių, išskyrus tam, kad jie garbintu Mane (Vieną).

57. Aš nesiekiu aprūpinimo iš jų (nei Man, nei jiems patiems) ir neprašau iš jų maitinimo (Man ir Mano kūrinijai).

58. Iš tiesų, Allahas yra Visa Suteikiantis, Galios Turėtojas, Pats Stipriausias.

59. Ir iš tiesų, tie, kurie daro blogą, gaus dalį kančios, kuri (buvo siųsta) jų protėviams. Todėl neleisk jiems prašyti jos pagreitinimo.

60. Tada vargas tiems, kurie netiki (Allahą ir Jo Vienumą – islamo monoteizmą), kai jie susidurs su Diena, kuri jiems buvo pažadėta (kaip bausmė)!