1. Sad. [Šios raidės (sad ir t. t.) yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)]. Prisiekiu Koranu, kupinu priminimų (paaiškinimų ir pagarbos tiems, kurie jį tiki).
4. Ir jie (arabų pagonys) stebisi, kad perspėtojas (Pranašas Muchammedas ﷺ) atėjo pas juos iš jų pačių tarpo. Ir netikintieji sako: „Šis (Pranašas Muchammedas ﷺ) yra raganius, melagis.
8. „Ar Priminimas buvo nuleistas jam (vieninteliam) iš mūsų tarpo?“ Ne, tačiau jie abejoja Mano Priminimu (šiuo Koranu). Ne, tačiau jie neragavo (Mano) Kančios.
12. Anksčiau jų (buvo daugybė, kurie) neigė (Pasiuntinius) – Nūcho (Nojaus) žmonės ir Ad, ir Firaun (Faraonas) – kuolų (naudotų nubausti žmones) žmogus
15. O šie tik laukia vienintelio Saiha [šūksnio (t. y. Trimito papūtimo, kurį atliks Israfil angelas)] – nebus jokio dvejojimo ar pabaigos tam [kol viskas išnyks išskyrus Allahą (vienintelį Dievą, kupiną Didybės, Dosnumo ir Garbės)].
17. Būk kantrus (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką jie sako, ir atmink Mūsų vergą Davūdą (Dovydą), suteiktomis galiomis. Iš tiesų, jis buvo visuose reikaluose ir atgailoje sugrįžtantis (pas Allahą).
18. Iš tiesų, Mes privertėme kalnus garbinti Mūsų Šloves su juo [Davūdu (Dovydu)] aši (po vidurdienio iki saulėldžio) ir išrak (po saulėtkeio iki vidurdienio).
22. Kai jie atėjo pas Davūdą (Dovydą), jis pasibaisėjo jais. Jie sakė: „Nebijok, (mes esame) du bylininkai, iš kurių vienas nuskriaudė kitą, taigi teisk mus teisingai, ir nesielk su mumis neteisingai, ir išvesk mus į Teisingą Kelią.
23. Iš tiesų, šis mano brolis (religijoje) turi devyniasdešimt devynias avis, kai aš turiu (tik) vieną avį ir jis sako: „Atiduok ją man,“- ir jis įveikė mane kalba.“
24. [Davūd (Dovydas)] tarė (iš karto, neišklausęs priešininko): „Jis nuskriaudė tave, reikalaudamas tavo avį prijungti prie savo avių. Ir iš tiesų daugybė partnerių engia vienas kitą, išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir jų yra keletas.“ Ir Davūd (Dovydas) numanė, kad Mes išbandėme jį ir siekė savo Viešpaties Atleidimo, ir krito klupsčiomis ir atsigręžė (į Allahą) atgailoje.
26. Davūdai (Dovydai), iš tiesų, Mes patalpinome tave paveldėtoju žemėje. Taigi teisk žmones teisingai ir nesek savo troškimais – nes tai tikrai paklaidins tave nuo Allaho Kelio. Iš tiesų, tie kurie nutolsta nuo Allaho Kelio turi siaubingą kančią (ateityje), nes jie pamiršo Atsiskaitymo Dieną.
27. Ir Mes nesukūrėme dangaus ir žemės ir visko, kas tarp jų, be tikslo. Tai svarstymas tų, kurie netiki. Tad vargas tiems, kurie netiki (islamiškąjį monoteizmą) dėl Ugnies.
28. Ar Mes elgsimės su tais, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, kaip (su) Al-Mufsidūn (tais, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime ir daro nusikaltimus) žemėje? Ar Mes elgsimes su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. eilutę 2:2) kaip (su) Fudžar (nusikaltėliais, netikinčiaisiais, nuodėmingaisiais)?
32. Jis tarė: „Aš mėgavausi gėriu (šiais arkliais) vietoj savo Viešpaties prisiminimo (savo Asr maldoje) tol, kol laikas baigėsi ir (saulė) pasislėpė už (nakties) užsklandos.
34. Ir iš tiesų, Mes išbandėme Suleimaną (Saliamoną) ir padėjome ant jo sosto Džasad (velnią, taigi jis kuriam laikui prarado savo karalystę) ir jis grįžo (pas Allahą su paklusnumu ir atgailoje, ir į savo sostą ir karalystę, Allaho Malone).
41. Ir prisiminkite Mūsų vergą Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties (sakydamas): „Iš tiesų šaitan (šėtonas) palietė mane su bėda (sugadindamas mano sveikatą) ir kančia (sugadindamas mano turtą).
44. „Ir paimk į savo ranką pluoštą plonos žolės ir suduok ją (savo žmonai) ir nelaužyk savo priesakos. [1] Iš tiesų, Mes radome jį kantriu. Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis atsigręždavo (į Mus) atgailoje.
45. Ir atminkite Mūsų vergus Ibrahimą (Abraomą), Ishaką (Izaoką), ir Jakūbą (Jokūbą), (visus) galios turėtojus (Mūsų garbinime) ir (taip pat) religinio suvokimo.
46. Iš tiesų, Mes pasirinkome juos suteikdami jiems (gerą dalyką – t. y.) Namų atminimą [Amžinybėje ir jie priversdavo žmones atsiminti tai, ir jie taip pat kviesdavo žmones paklusti Allahui ir daryti gerus darbus dėl Amžinybės].
52. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (netrokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], (ir) panašaus amžiaus.
55. Tai yra šitaip. O taghun (ribų peržengėjams, nepaklusniesiems Allahui ir Jo Pasiuntiniui – netikintiesiems Allaho Vienumą, nusikaltėliams) bus blogas paskutinis sugrįžimas (Ugnis).
60. (Klaidinančiųjų pasekėjai sakys): „Ne, jūs (taip pat). Nėra pasveikinimo jums. Tai jūs (klaidinantieji), kurie padarėte tai mums (nes jūs paklaidinote mus pasaulyje), kokia bloga yra ši vieta pasilikti.
65. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik perspėtojas ir nėra jokio Ilah (Dievo), išskyrus Allahą (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), Vienas, Nenugalimas,
75. (Allahas) tarė: „Ibli (Šėtone), kas stabdo tave nuo nusižeminimo tam, kurį Aš sukūriau Abiejomis Savo Rankomis [2]. Esi perdaug išdidus (nusižeminti Adamui (Adomui)) ar esi vienas iš išaukštintųjų?“
86. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną), nei aš esu iš Al-Mutakalifūn (tų, kurie apsimeta arba išgalvoja neegzistuojančius dalykus).